Aloyzas Smilingis

Menininkas

Aloyzas SmilingisGimiau kaime ir vaikystėje neturėjau jokio sąlyčio su profesionaliu menu, nors gabumai piešti pasireiškė anksti. Pirmą tapybos darbą pamačiau būdamas septyniolikos. Poveikis buvo toks stiprus, kad apsisprendžiau – būsiu dailininkas.

Neturėdamas jokio pasiruošimo įstojau į Vilniaus dailės institutą studijuoti grafikos. Gavęs diplomą su grafika atsisveikinau. Taipogi atsisveikinau ir su tuomet įtvirtintu socrealizmo metodu, todėl buvau nepageidaujamas parodose, nelepinamas užsakymais.

Traukė ir tapyba, ir skulptūra. Kaliau granitą, įsirengiau savo bronzos liejyklą skulptūroms lieti. Pavargęs nuo skulptūros, imdavausi teptuko – lygiagrečiai kūriau ir tapybos darbus.

Mane domina meninės idėjos, o ne priklausomybė kokiam cechui ar ištikimybė vienam pasirinktam žanrui ar stiliui. Pats savęs tiražuoti nesu linkęs. Mąstymas keičiasi, keičiasi ir darbai. Išlieku savikritiškas ir einu tolyn.

Džiaugiuosi, kad pasikeitus laikams turėjau galimybę ne kartą lankytis Vakaruose, susipažinti su geriausių muziejų kolekcijomis Niujorke, Amsterdame, Londone, bendrauti su garsiai JAV menininkais. Tai turėjo didelį poveikį mano estetinėms pažiūroms ir kūrybinėms nuostatoms.

Didžiausią įspūdį man paliko bendravimas su pasaulinio garso tapytoju Willem de Kooning, jo abstrakcijos man buvo tikras atradimas. Kaip ir paties autoriaus asmenybė – be mažiausios arogancijos ar susireikšminimo. Lankiausi jo studijoje East Hampton, netoli Niujorko. Šnekantis prie vyno taurės, paklausiau, ką jam davė išgarsintas vardas ir tai, kad jo – vienintelio gyvo menininko – darbas tuomet buvo parduotas už 20 mln JAV dolerių. Tas kuklus paprastas žmogus atsakė, kad iš esmės tai nieko nekeičia, tik dabar jis gali sau leisti nusipirkt gerų dažų ir gero vyno.

Supratau, kad meno kūriniui vertės neprideda nei parodų skaičius, nei prestižiniai projektai ar įtakingi kritikai bei kuratoriai. Kur tas kūrinys kabės, kas ir kokiose parodose jį eksponuos, dabar ar už šimto metų – ne mano problema, todėl nesistengiu būti matomas viešumoje, neeikvoju energijos parodų rengimui, dalyvavimui įvairiuose projektuose, bet besidomintys mano darbais mane susiranda. Ir kartais iškeliauja darbai, su kuriais sunkiai skiriuosi.

Aloyzas Smilingis ir Willem de Kooning

Skulptūroje padėjau tašką, nes mano samprata apie skulptūrą kaip erdvės meną, reikalaujantį tinkamo mastelio, patvarių medžiagų ir didelių finansinių išteklių, neatitinka galimybių. Buvo sukurti keli didesni darbai, kiti liko tik sumanymų lygyje. Suvokiau, kad rimtai galvoti apie skulptūrą neverta Esu laisvas nuo iliuzijų ir ambicijų.

Dabar patinka tapyti – tai ir tapau. Svarbu pats kūrybos procesas – pasinerti, džiazuoti spalvomis… Tai labai individualu, tai savas gyvenimas, vidinė laisvė, aistra…

Esu laisvas menininkas. Ir visada buvau.